Ketveri metai mero poste parodė, kad dirbant galima padaryti daug

2019-iais, kai kandidatavau į Klaipėdos rajono mero postą, dažnai sulaukdavau klausimo, kodėl Seimo nario mandatą noriu iškeisti į mero. Mano atsakymas visuomet buvo paprastas ir aiškus – būdamas meru aš galiu nuveikti gerokai daugiau nei būdamas parlamentaru. Čia kasdien matai rezultatą. Vienokį ar kitokį, bet rezultatas yra. Būna nusivylimu, būna nesėkmingų dienų, bet galutinis tikslas visada vienas, kad mūsų rajonas būtų geriausia vieta gyventi.

Prieš beveik ketverius metus vykusiuose rinkimuose manimi patikėjo beveik 9 tūkstančiai žmonių, atidavusių savo balsą. Ačiū už šį pasitikėjimą! Nuo pirmųjų dienų šiame poste aš dariau viską, kad šio pasitikėjimo neprarasčiau. Suformavęs valdančiąją koaliciją, kartu su ja sudėliojome ir programą visiems ketveriems metams, kurioje atsispindėjo svarbiausi bei reikalingiausi darbai rajonui.

Žvelgiant atgal, dabar jau galima drąsiai sakyti, kad nepaisant virstančių koalicijų, permainingų politinių vėjų, beveik visą šią programą pavyko įgyvendinti ir net padaryti dar gerokai daugiau. Nesu žmogus, kuris prisiimtų visus nuopelnus sau. Taip, lyderystė yra svarbi, tačiau vienaip ar kitaip prie rajono klestėjimo prisidėjo visa Taryba.

Visgi prižiūrėti per tūkstantį kilometrų kelių yra ne taip jau paprasta, o ir investicijos išties nejuokingos. Preliminariais skaičiavimais vien išasfaltuoti visus rajono žvyrkelius, jau nekalbant apie apšvietimą, lietaus nuotekas ir kitą būtiną infrastruktūrą, kainuotų arti 400 milijonų eurų! Tai net ketverių metų Savivaldybės biudžetas, iš kurio dar turime išlaikyti mokyklas, bibliotekas, kultūros centrus, socialines įstaigas. Todėl man asmeniškai svarbu, kad iš esmės yra noras ir sutarimas investuoti į kelių tinklą. Tai darant nuosekliai, rezultatas bus matomas vis greičiau ir greičiau.

Tapęs meru, pradėjau minti Automobilių kelių direkcijos slenksčius. Važinėjau į Vilnių ir susitikinėjau su jos vadovais tol, kol pasirašėme net kelias bendradarbiavimo sutartis, pagreitinusias svarbiausių regioninių kelių rekonstrukciją. Tai pavyko prižadėjus prisidėti prie jų remonto. Tuomet Direkcija šiuos kelius iškėlė į savo remontuojamų prioritetinių kelių sąrašo viršų ir tokiu būdu mums pavyko visiškai atnaujinti Priekulės Klaipėdos ir Žalgirio gatves, pradėti darbus Gargždų Tilto gatvėje, pasirašyta sutartis ir dėl Gargždų Kretingos Plento rekonstrukcijos. Taip pat bus atliekamos Veiviržėnų Laisvės gatvės, Kretingalės Klaipėdos gatvės, Sendvario seniūnijos Ežero, Rasytės, Šimkų gatvių dviračių-pėsčiųjų takų ir apšvietimo rekonstrukcija.

Šiuo metu su Automobilių kelių direkcija turime net 11 sutarčių. Jos mums leido regiono kelius rekonstruoti dabar, o ne po 10 ar 20 metų, kaip buvo pirminiame Direkcijos plane. Jau priėmėme sprendimą perimti iš LAKD ir privažiuojamąjį kelią prie Klemiškės II nuo kelio Klaipėda – Jokūbavas, Ežero gatvės dalį bei kelią Slengiai−Baukštininkai, nes turėdami šiuos kelius savo žinioje galėsime greičiau ir paprasčiau spręsti klausimus, susijusius su pėsčiųjų perėjomis, apšvietimu ar remontu.

„Tavo idėja“ ir bendruomenių įtraukimas

Didelį dėmesį skiriame ir savo rajono bendruomenėms. Šie aktyvūs žmonės yra mūsų rajono stuburas, kuris labai prisideda prie klestėjimo. Jau trejus metus finansuojame ir skiriame nemažai lėšų Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo, Religinių bendruomenių ir bendrijų rėmimo programoms.

Socialinių paslaugų teikimas – itin svarbi misija. Iššūkių turime tikrai nemažai: senyvo amžiaus žmonių daugėja, auga paslaugų poreikis neįgaliesiems, privalome rūpintis socialinės rizikos šeimomis, vaikais ir kitomis visuomenės pažeidžiamomis grupėmis.

Ir šioje vietoje svarbi ne tik valstybės įstaigų veikla, bet ir Nevyriausybinių organizacijų ar bendruomenių vaidmuo, nes jų teikiamos paslaugos paremtos nuoširdumu ir rūpesčiu, o tai lemia ir kokybę. Todėl galiu tik džiaugtis, kad Priekulės ir Vėžaičių bendruomenės jau teikia asmenines higienos ir priežiūros paslaugas. „Priekulės ainiai“ teikia vaikų dienos socialinės priežiūros paslaugas ir planuoja plėtrą. Viešosios įstaigos „Gyvenimo viltis“, „Senjorų dvaras“, „Sveikatos fondas“, V. ir P. Šarkų šeimyna – teikia trumpalaikę dienos socialinę globą. O „Revilita“, „Dovilų socialinių iniciatyvų centras“ ir „Gargždų viltis“ – tai jau tikri partneriai socialinių paslaugų teikime.

Tačiau yra paslaugų, kurių mūsų savivaldybėje šiuo metu nėra – apgyvendinimas savarankiško gyvenimo namuose ar apsaugotame būste, trūksta vaikų dienos socialinės priežiūros centrų. Ne visada yra patogu ir lengva kalbėti apie socialines problemas, bet būtina ir džiaugiuosi, kad praėjusiais metais Gargžduose surengėme konferenciją, kurioje aptarėme visus šiuos klausimus: kaip teikti kuo kokybiškesnes socialines paslaugas, bendruomenių ir NVO vaidmenį, paslaugų plėtrą, įgyvendinamus projektus, kitų rajonų, pavyzdžiui, Tauragėje, Vilkaviškyje, Zarasuose veikiančių bendruomenių sėkmės istorijas.

Dalyvaujamasis biudžetas arba „Tavo idėja“ yra dar vienas mūsų projektas, kuris sulaukė tikro pasisekimo. Pirmuosius žingsnius dėl dalyvaujamojo biudžeto žengėme dar 2020-iais. Pasidomėjome kitų savivaldybių praktika, nagrinėjome pavyzdžius pasaulyje, tarėmės su įvairiomis organizacijomis, pavyzdžiui, „Transparency International“, tam, kad šis projektas būtų kuo stipresnis ir naudingesnis gyventojams.

Iš pradžių buvo nerimo, kaip pavyks. Ar sudominsime žmones, ar atsiras teikiančių idėjas, ar bus balsuojančių už šias idėjas? Tačiau dabar pažvelgus atgal, tas nerimas kelia šypseną, nes, manau, kad rezultatas pranoko visus lūkesčius. Pranoko todėl, kad, kaip jau esu sakęs, mūsų rajonas ir čia gyvenantys žmonės yra kupini įvairių sumanymų. Tiesiog trūko Savivaldybės dėmesio šiems sumanymams virsti realybe. O „Tavo idėja“ ne tik padėjo žmonių projektams tapti „kūnu“, bet ir leidžia stipriai gražinti Klaipėdos rajoną.

Vienas pagrindinių mūsų tikslų buvo – įgyvendinti kuo daugiau projektų, tam iš viso kasmet skiriame 300 tūkstančių eurų, bene didžiausią sumą visoje Lietuvoje. Per šį laikotarpį sulaukėme dešimčių įvairių projektų, o gyventojai iš jų išrinko 16, kurių jau net 14 įgyvendinti. Taip rajonas pasipildė naujomis žaidimų ir sporto aikštelėmis, fontanais, sutvarkytomis viešosiomis erdvėmis, ežerų ir karjerų pakrantėmis. Šiemet balsuosime jau už naujas gyventojų idėjas ir, tikiu, kad jos taip pat papuoš mūsų rajoną.

Skatiname į savivaldos gyvenimą įsitraukti ir mokinius. Finansavimą skiriame mokinių iniciatyvoms, jis kitais metais didės nuo 19 iki daugiau kaip 30 tūkstančių, nes matome, kad mokiniams tai svarbu. Jie noriai teikia savo projektus ir įsitraukia į savo mokyklų naujų erdvių, poilsio bei laisvalaikio zonų kūrimą.

Tęskime pradėtus ir kurkime naujus darbus kartu!

Deja, bet viena kadencija, ketveri metai, tikrai nėra tas laiko tarpas, per kurį pavyktų įgyvendinti rajone visus norimus pokyčius. Matome, kad nepaisant visų pastangų, atsiranda vienų ar kitų trukdžių, dėl kurių stoja darbai, bet rankų nenuleidžiame ir viską darome, kad projektai tęstųsi toliau.

Tikiu, kad patys matote, kaip keičiasi rajonas. Matote, kad rinkiminiai pažadai tapo realiais darbais. O aš tikrai nenoriu, kad tai sustotų, manau, nenorite ir Jūs. Svarbu, kad rajonas ir toliau užtikrintai žengtų į priekį, o visa tai priklauso nuo Jūsų. Todėl rinkitės merą, kuriam rūpi. Rinkitės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą, kuriai rūpi. Nuoširdžiai viliuosi, kad palaikysime mano apsisprendimą dalyvauti mero rinkimuose.

Didžiausias dėmesys – mokyklų ir darželių plėtrai

Visų projektų gal ir neišvardinsiu, tačiau tikrai noriu paminėti pačius svarbiausius. Dalis jų jau baigiami įgyvendinti, dalis – starto pradžioje, bet pagaliau jie jau nebe tušti pažadai, o realūs darbai, kuriuos galima matyti plika akimi ir kuriuos žadėjau padaryti būdamas meru.

Man viena aktualiausių sričių buvo ir yra švietimas. Pats turiu keturis vaikus, todėl puikiai žinau, su kokiomis problemomis susiduria tėvai, kai trūksta darželių ir mokyklų. Todėl vienas iš prioritetų buvo sukurti kuo daugiau naujų vietų rajono darželinukams. Norėdami šią problemą spręsti kuo greičiau, į rajoną padidinome dotaciją tėvams, kurie savo vaikus leidžia į privačius darželius. Ji dabar didžiausia visoje šalyje – 250 eurų ir ši investicija atsipirko su kaupu. Vos per trejus metus rajone tokiu būdu sukūrėme daugiau kaip 900 naujų vietų. Šie vaikai pagaliau gali lankyti darželį arčiau namų, o nevažiuoti į kitus miestus.

Nepaisant to, nesustojome. Pastatėme ir naują mokyklą-darželį Jakuose – pirmąją mokyklą visame Vakarų regione per nepriklausomybės metus. Dar vienas darželio priestatas iškilo Slengiuose, kur apie keturios dešimtys vaikų galės mokytis jau nuo šio sausio, panašiu laiku duris atvers ir ilgai lauktas Gobergiškės darželis. Spalį pasirašėme dar vieną sutartį – dėl dar vienos mokyklos-darželio statybų Trušeliuose. Ji duris atvers 2026-ųjų rudenį ir čia bus ne tik ugdymo įstaiga, bet ir kultūros bei sporto erdvė visiems Sendvario gyventojams. Mazūriškėse iki 2025-ų metų taip pat iškils dar vienas darželis. Jis jau projektuojamas. Būtent šiais žingsniais mes sukursime daugiau kaip 400 naujų vietų darželiuose ir beveik 500 vietų mokiniams.

Matome, kad ir Priekulėje pradeda trūkti vaikams vietų mokykloje, todėl jau pasirašėme sutartį su rangovu, kuris statys Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos priestatą. Taip bus sukurtos keturios papildomos klasės, atsiras aktų salė. Priestatas planuojamas ir prie Ketvergių mokyklos, nes čia taip pat reikalingos papildomos klasės, o dar vieną darželį planuojame Dercekliuose.

Be abejonės, turime nepamiršti ir jau esančių mokyklų būklės. O ji nėra pati geriausia, todėl darbus planuojame ir jose. „Vaivorykštės“ gimnazija yra viena pirmųjų, kuri sulauks pilnos rekonstrukcijos. Planuose ir Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos pastato modernizacija, atnaujinsime ir „Vaivorykštės“ bei Jurgio Šaulio gimnazijų sporto aikštynus, sutvarkysime Gargždų „Kranto“ progimnazijos teritoriją, rekonstruosime Plikių I. Labutytės pagrindinės mokyklos bendrabučio pastatą, kuriame užtikrinsime pradinį ugdymą.

Pastatyta nauja mokykla Jakuose.

Įgyvendinami projektai, kurie iš esmės keičia rajono veidą

Gargždų daugiafunkcis sporto centras – tiek lauktas, tiek apkalbėtas, bet taip pat pagaliau įgavęs „kūną“. Sutartis su rangovu, kuris jį statys, jau pasirašyta. Per pustrečių metų Dariaus ir Girėno gatvėje iškils didžiulis pramogų ir sporto kompleksas, sukuriant visą tokiam objektui reikalingą infrastruktūrą: takus, automobilių stovėjimo aikštelę, kitas komunikacijas. Turėsime baseiną, kuriame vaikai galės mokytis plaukti, modernią sporto salę, kurioje galės vykti aukščiausio lygio varžybos.

Na, o Endriejave sparčiai kyla nauji kultūros namai. Porą metų iš mirties taško nejudėjęs projektas duris turėtų atverti jau kitais metais. Pagaliau bendruomenė turės savo traukos centrą, kuriame vyks koncertai, pasirodymai, miestelio šventės. Plikiai savo atnaujintais kultūros namai jau gali džiaugtis nuo praėjusių metų. Gargždiškiai dar turės palaukti iki kitų Kalėdų, bet kultūros centro renovacija vyksta sparčiai ir ją užbaigus daugiau kaip keturių dešimtmečių pastatas taps nauja bei modernia erdve.

Visiškai naujomis erdvėmis gali džiaugtis ir vėžaitiškiai. Pernai baigėme tvarkyti 38 tūkst. kvadratinių metrų teritoriją – sukurtos aktyvaus ir pasyvaus poilsio zonos tarp Liepų ir Gargždų gatvių, įrengti mažosios architektūros elementai: suoliukai, šiukšliadėžės, dviračių stovai. Šiuo metu tvarkomi ir dvaro sodybos šiauriniai vartai. Keičiasi ir Gargždų parkas. Atsiranda nauji takai, betonuojami laiptai, įrenginėjama vaikų žaidimų aikštelė, tualetai, montuojami žibintai. Po rekonstrukcijos parkas taps tikra poilsio erdve.

Su trukdžiais, bet į priekį juda ir naujosios Gargždų autobusų stoties statybos. Jei šį kartą rangovas nesuklups, jau kitą pavasarį turėsime naują stotį.

Sutvarkytos Vėžaičių viešosios erdvės.

Statomi Endriejavo kultūros namai ir biblioteka.

Svarbus mūsų visų saugumas, todėl plečiame gatvių ir apšvietimo tinklą

Kasmet biudžete nuosekliai buvo didinamas finansavimas ir kelių infrastruktūrai. Jei man tapus meru ši suma siekė apie 3 milijonus eurų, tai pastaraisiais metais ji kasmet auga po kelis milijonus ir šiemet biudžete keliams, šaligatviais, dviračių takams jau skirta keturis kartus daugiau nei 2019 metais – net 12 milijonų.

Šios lėšos leido padaryti tikrai nemažai. Nauji projektai – gatvių asfaltavimas, dviračių ir šaligatvių takų tiesimas – vyko ir vyksta ne tik mūsų miestuose Gargžduose ir Priekulėje ar vis augančiame Sendvaryje, bet ir toliau nuo centro nutolusiose seniūnijose, tokiose kaip Kretingalė, Judrėnai, Endriejavas bei kitose. Kasmet mažinti žvyrkelių skaičių ar atnaujinti asfalto dangą stengiamės kiekvienoje seniūnijoje.

O su nauja danga ateina ir apšvietimas, sutvarkyti takai, kita gyventojams patogesnė infrastruktūra. Pradėjome ir du naujus projektus, kad rajone gerėtų kelių apšvietimas. Šiuo metu apšvietimo tinklo modernizacija jau vyksta – visame rajone, visose seniūnijose senos lempos keičiamos naujomis, o kitąmet turėtume startuoti ir su plėtra. Tai reiškia, kad visame rajone daugės gatvių, kurios sulauks apšvietimo.

Rekonstruota Klaipėdos gatvė Priekulėje.

Išasfaltuota Danės gatvė Sendvaryje.