Diana Ciparienė: kultūra yra žmogaus pamatas ir ji mane lydi nuo vaikystės

Gyvenime daug ką matuoju širdimi, nemėgstu blaškymosi. Tai atsispindi ir mano profesinėje srityje. Daugiau kaip tris dešimtmečius dirbu kultūros srityje, šis sektorius man yra geriausiai žinomas. Dar būdama trejų metukų suvaidinau pirmąją savo rolę scenoje, tad kultūrinio gyvenimo užkulisiai man pažįstami nuo vaikystės. Kultūroje matau didžiulę vertę, nes tai, mano manymu, žmogaus pamatas ir esmė. Nors profesija mane atvedė į biblioteką, bet saviveiklos menas, šokis ir daina, raiškus ir skambus žodis jau įrašyti į mano savastį. O kur dar žemaitiškieji genai...

Gyvenime teko priimti ne vieną sprendimą ir iššūkį, mėgstu vadovautis posakiu: „Kas sakė, kad gyvenimas turi būti lengvas? Jis turi būti įdomus“. Žinau, kad, jei tik reikės, galiu ir ūkiškus darbus dirbti, ir mokslinį straipsnį parašyti. Esu gyvenimo ir mėtyta, ir vėtyta – tad jaučiu jo vertę ir ne kartą esu patyrusi, kad gebu įveikti sunkumus neverkšlendama.

Viename savo straipsnių maestro Donatas Katkus samprotavo: „Kokią vietą Lietuvoje užima kultūra? Lietuvoje nėra kultūros. Ar žinote, nuo ko pradėjo kinai statyti savo Šilko kelią – ekonominį, verslo projektą? Nuo kultūros. Tas kelias pirmiausia žymimas statomais fantastiškais teatrais“.

Dažnai susimąstau ir aš: ar tikrai koncerto vertę lemia žiūrovų skaičius, o knygos vertę – parduotas tiražas? Jeigu viskas matuojama tik pinigais, tai popsas šiandien kultūroje yra aukščiausia vertybė. Verslas čia klesti, bet sutinku su maestro, kad vis dėlto egzistuoja kultūros vertybių hierarchija. Ne viskas turi būti praktiška, juk „menas ugdo erdvinį mąstymą, o ne buką žinojimą“. Ir, pasak D. Katkaus, kultūra yra fenomenaliausia galimybė ugdyti žmogaus kūrybiškumą, kuris reiškiasi ir visose kitose žmogaus gyvenimo srityse. Aš manau, kad politikoje – taip pat.

Norėčiau, kad renkant valdžią rinkėjams būtų svarbūs ne surežisuoti vaizdeliai feisbuke, ne dirbtinės šypsenos, o renkamųjų kandidatų kasdieninė bendravimo kultūra ir sąžinė, jų reputacija, dvasinės vertybės ir intelektas. O aš labiausiai vertinu nuoširdumą, žmogiškumą, atvirumą ir paprastumą, bet ne prastumą. Turiu nuostatą gerbti tuos, kurie gerbia mane.

Kandidatuoju savivaldos rinkimuose tikėdama, kad sveikas protas ir pagarbus elgesys leis priimti sprendimus, kurie tarnaus rajono žmonėms. Klaipėdos rajone gimiau, užaugau, baigiau mokslus ir dirbu. Man ne vis tiek, kokia bus Klaipėdos rajono ateitis. Pradedant Gargždais ir baigiant visomis seniūnijomis, turiu pažįstamų, bičiulių, giminių ir tikrai akis į akį galiu išgirsti jų problemas. Suprantu, kad sprendimai nepriimami ir neįgyvendinami per dieną. Tam reikalingas nuoseklus darbas ir, žinoma, komanda, kuri sugeba ir gali dirbti.

Tikiu, kad mano žinios ir patirtis kultūros srityje padės priimti teisingus ir vertingus sprendimus. Neabejoju, jog šiuos sprendimus palaikys ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, su kuria ir einu į šiuos rinkimus. Kodėl rinkimuose palaikau LVŽS? Atsakymas labai paprastas. Todėl, kad ši komanda žino, kas yra pagarba ir tolerancija, moka bendrauti, bendradarbiauti ir dirbti komandoje.

Mano vertybės tradicinės ir palaikau tradicinę šeimą. Šiandien stebiu, kaip Lietuvos Konstitucijos „draskymas“ susireikšminusiems politikams yra vos ne jų asmeninis reikalas. Nebėra elementarios pagarbos šalies Prezidento ar Mero institucijai. Vyksta procesai, kurie žemina prestižą žmogaus, kuris yra demokratiškai išrinktas atstovauti piliečių interesams.

Liūdna, bet mokydami vaikus ir jaunimą pagarbos bei tolerancijos kitaip atrodančiam arba turinčiam kitokią nuomonę, kai kurie šiandieniniai politikai dažnai pamiršta apie tai prisiminti patys. Dažniausiai savojo aš iškėlimui ir savojo ego patenkinimui pasitelkia ne pačias tinkamiausias priemones ir žodžius. Dar baisiau, kai tai su pasimėgavimu daroma viešoje erdvėje. Ar socialinėse medijose niekinti, žeminti kitaip galvojantį ar kažkaip kitaip neįtikusį žmogų jau tampa mūsų bendravimo kultūros norma?

Ko labiausiai linkiu sau ir visiems skubantiems, tai rasti kokybiško laiko prasmingai veiklai. Ateiname į šią žemę vienam kartui, palikime po savęs truputį gražiau nei radome. Palikime neužterštą išsaugotą protėvių kalbą, pasodintus medžius, užaugintus puikius vaikus, atliktus gerus ir prasmingus darbus.