Potvynių ir tvinstančių kiemų problemai spręsti reikalingi kompleksiniai sprendimai

Įsibėgėjus rudeniui, neišvengiamai susiduriame su pasikartojančia potvynių bei tvinstančių privačių sklypų, namų problema. Ir paprastai šios problemos išspręsti, deja, negalime. Noriu sąžiningai ir atvirai pasakyti, kad nors mes kaip Savivaldybė ir ieškome išeičių, taikome ribojimus, investuojame į lietaus nuotekų tinklus ir potvynių rizikos mažinimo priemones, tačiau be valstybės pagalbos, gyventojų bei kvartalų vystytojų sąmoningumo – ilgalaikių ir efektyvių rezultatų nebus.

Kalbant apie potvynius, turime nepamiršti, kad esame žemiausioje Lietuvos dalyje. Ir jei nebus priimami sprendimai Lietuvos mastu, tai ne tik mes, bet ir visas Klaipėdos regionas atskiromis priemonėmis neišsigelbės. Na, tikrai mes nepastatysime pylimo palei visą Nemuną, Miniją ir Danę. Jei nebus bendro visos valstybės matymo, ką turime daryti, kad vanduo kuo lėčiau nutekėtų, jei neatkreipsime dėmesio į klimato kaitos iššūkius, tai potvynių, kurie virsta ir ekstremaliomis situacijomis, turėsim ne po du ir tris per metus, bet daug daugiau ir daug stipresnių.

Apie tai su kolegomis iš regiono kalbėjome jau ne kartą, kėlėme problemą aukščiausiai valdžiai, tačiau pasirodo, kad skaudus posakis, jog skęstančiųjų gelbėjimas yra pačių jų reikalas, vis tik yra teisingas. Matyt, kol nekils tiesioginė grėsmė žmonių gyvybėms ar, neduok Dieve, neatsitiks nelaimė, ir toliau liksime neišgirsti.

Kita problema, ypač aktuali urbanizuotoms priemiestinėms teritorijoms, – paviršinio vandens nuotekų surinkimas. Turime pripažinti, kad ir čia nėra paprastų sprendimų. Klimatas šyla, kritulių daugėja ir tiesiog nebėra kur nubėgti tokiam dideliam vandens kiekiui. Anksčiau vandens sugeriamumas buvo geresnis, nes būdavo daugiau atvirų pievų bei mažiau statinių, o dabar kiemai iškloti trinkelėmis, sklypai nedideli ir su daug pastatų, tai reiškia, kad vanduo paprasčiausiai neturi kur nubėgti.

Nereikėtų pamiršti ir to, kad beveik visi namai, pastatyti priemiestinėje teritorijoje, yra pastatyti ant senų melioracinių įrenginių, kurie nusausindavo laukus. Dalis jų statybų metų galimai buvo pažeisti, suardyti ir nerekonstruoti, todėl ir situacija yra tokia, kokia yra. Taip pat dažnai, renkantis sklypus statyboms, neįvertinamas ir reljefas, kokiame aukštyje yra sklypas, ar ten kaupiasi vanduo, o kai tai neįvertinama, tuomet neskiriama dėmesio ir vandens surinkimo problemai, tada sklypas ir tvinsta.

Vis tik rankų nenuleidžiame ir ieškome išeičių. Šiuo metu jau esame parengę ir artimiausiu metu tvirtinsime paviršinių nuotekų specialųjį planą, kuriame numatytos tinkamiausios vandens nutekėjimo kryptys, vandens surinkimo baseinai, bendra paviršinių nuotekų tvarkymo strategija. Jau aišku, kad viso plano įgyvendinimui reikėtų maždaug 100 milijonų eurų, o taip pat problemų kelia ir tai, kad visur – privatūs sklypai, per kuriuos kloti tinklus būtų itin sudėtinga. Tad užliejimo problema tikrai nebus išspręsta per vienus ar kelerius metus, tam reikės dešimtmečio ir daugiau.

Kitas sprendimo būdas – reikalavimas naujiems vystytojams įrenginėti akumuliacines talpas, formuoti didesnio ploto sklypus, kiemus kloti ne trinkelėmis, o korine danga, kad būtų padidintas vandens sugeriamumas. Žinoma, gyventojai taip pat turėtų reikalauti kvartalų vystytojų atsakomybės, pasidomėti, kaip sprendžiama lietaus vandens nutekėjimo problema jų sklype, kur tas vanduo nuvedamas, ar suplanuoti tinkamo skersmens vamzdžiai ir pan. Atsakingi kvartalų vystytojai turėtų susiprojektuoti paviršinių nuotekų surinkimo sistemas iki centrinių linijų. Labai dažnai susiduriame ir su piktnaudžiavimo atvejais, kai gyventojai tampa nesąžiningų vystytojų įkaitais. Gyventojai turėtų įvertinti, ar tikrai įgyvendinti visi projektiniai sprendiniai, kurie yra numatyti, ir reikalauti atsakomybės iš statytojų.

Taip pat turime iššūkių ir su sureguliuotais upeliais. Nors šią dieną vandens lygis melioraciniuose grioviuose ir sureguliuotuose upeliuose nėra kritinis, tačiau, jei krituliai nesiliaus, jis greitai toks bus. Problema ta, kad tokiems sureguliuotiems upeliams, kaip Ringelio, Žvejonės, Vėžių, taikomi itin aukšti aplinkosauginiai reikalavimai. Tai reiškia, kad ten negalime pjauti medžių, jų valyti ar kitaip prižiūrėti. Na, o ten, kur medžiai, ten bebrai, užtvankos, sąnašos. Esame kreipęsi į Aplinkos ministeriją su prašymu ir siūlymu, kad leistų šiuos upelius prižiūrėti, tačiau atsakymo kol kas neturime, o be valstybės pagalbos šio klausimo neišspręsime.

Mums tikrai rūpi ir skauda dėl potvynių, dėl pavojaus žmonių sveikatai, dėl jų turto gadinimo, tad ieškome išeičių, investuojame, klojame naujus lietaus nuotekų tinklus. Tačiau visi turime suprasti, kad, na, nebus taip, kad atrasime stebuklingą priemonę, padėsiančią nebesemti kiemų ir namų. Jei sklype nėra išspręstas perteklinio vandens klausimas, tuomet reikės pakentėti bent keletą dienų, kol vanduo nuslūgs.

Taip pat prašau ir žmonių, kurie renkasi sklypus savo namams, įsivertinkite, ar vėliau lietaus vanduo netaps viena didžiausių problemų jūsų kasdieniame gyvenime, ar mažesnė sklypo kaina po to netaps didžiuliais nuostoliais. Kvartalų vystytojai taip pat turėtų situaciją vertinti realiai, pateikti objektyvius paviršinių nuotekų infiltravimo į gruntą skaičiavimus, nemažinant skaičiuoti tinklų apkrovas.

Taigi tam, kad išspręstume potvynių ir paviršinio vandens nuotekų tinklų problemą, reikalingi kompleksiniai sprendimai. Ir čia pečius turi suremti savivalda, valstybė ir gyventojai.

Asociatyvi nuotrauka